2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Įstatymais numatytas santuokinės nuosavybės režimas Danijoje yra jungtinė nuosavybė. Viskas, kas sutuoktiniams priklauso santuokos sudarymo metu arba ką sutuoktiniai įgyja vėliau, tampa jų jungtinės nuosavybės dalimi. Tačiau sutuoktiniai gali susitarti netaikyti jų nuosavybę reglamentuojančių teisės nuostatų ir sudaryti sutartį dėl visiško arba dalinio nuosavybės atskyrimo (ž.r. 3.1 punktą). Asmuo, dovanodamas dovaną ar palikdamas palikimą, gali nustatyti, kad dovana ar paveldimas turtas nelaikomas jungtinės nuosavybės dalimi. Jei sutartyje nenustatytos kitokios sąlygos, jungtinei nuosavybei nepriskiriamos neperleidžiamosios ir asmeninės teisės, tokios kaip visos autorinių teisių formos ir asmeninė su verslo veikla susijusi reputacija. Beje, dalijant nuosavybę sutuoktinių skyrybų ar teisinio atsiskyrimo atvejais, kiekvienam sutuoktiniui išlieka teisė į sąžiningą pensiją Jei santuoka truko tik trumpą laiką, sutuoktiniams išlieka visos teisės į pensiją. (Įstatymo dėl santuokos teisinių pasekmių 15, 16, 16a straipsniai ir 4 skyrius)

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Žr. 2.1 punktą.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Paprastai pakanka sudaryti turto, dėl kurio atskyrimo sudaroma sutartis, aprašą.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Iš principo, kiekvienas iš sutuoktinių gali laisvai disponuoti savo iki santuokos turėtu turtu, bei santuokoje įgytu turtu. Tačiau, jei tas turtas sudaro jungtinės nuosavybės dalį, sutuoktinis tai turi daryti atsakingai. (Įstatymo dėl santuokos teisinių pasekmių 16–17 straipsniai) Sutuoktinis be kito sutuoktinio leidimo negali įkeisti nekilnojamojo turto, kuris yra jungtinės nuosavybės dalis, jei tas nekilnojamasis turtas yra naudojamas, kaip šeimos gyvenamoji vieta arba yra susijęs su sutuoktinio verslu. Sutuoktinis taip pat negali įkeisti bendro sutuoktinių būsto, šeimos ūkio reikmenų, reikmenų, reikalingų kito sutuoktinio darbui, ar vaikų jų asmeniniams tikslams naudojamų daiktų, jei jie yra jungtinės nuosavybės dalis (Įstatymo dėl santuokos teisinių pasekmių 19 straipsnis). Jei sutuoktinis nesuteikia tokio leidimo disponuoti turtu, tokį leidimą gali suteikti regiono valstybinė administracija, jei nėra pagrįstų priežasčių nesuteikti tokio leidimo. Jei pirmiau nurodyta nuosavybe disponuojama be pritarimo ar leidimo, sutikimo nedavęs sutuoktinis gali teismo keliu anuliuoti tokį disponavimą turtu, jei trečioji šalis žinojo arba turėjo žinoti, kad turtu disponuojantis sutuoktinis neturėjo tokių įgaliojimų. (Įstatymo dėl santuokos teisinių pasekmių 16 straipsnis ir 18–20 straipsniai)

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Ne.

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Sutuoktinis atsako už savo įsipareigojimus, atsiradusius santuokos metu arba iki santuokos, savo jungtinės nuosavybės ir atskirtos nuosavybės dalimi. Padengiant bendrus sutuoktinių įsiskolinimus, su kreditoriais gali būti atsiskaitoma bendrąja nuosavybe ir atskirta sutuoktinio nuosavybe. (Įstatymo dėl santuokos teisinių pasekmių 25 straipsnis)

Print this topic

back to top