Bendrosios jungtinės nuosavybės sistema, kuri nėra taikoma visai nuosavybei, reiškia, kad sutuoktiniai gali pasirinkti sudaryti bendrąją jungtinę nuosavybę lygiomis kiekvieno iš jų nuosavybės dalimis be teisės kiekvienam sutuoktiniui disponuoti savo nuosavybės dalimi.

Bendrosios jungtinės nuosavybės sistemai priklausantis turtas (GCK 1405 straipsnis):

Jei sutartyje nenumatyta nuostata dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sistemos taikymo, tai teisinis turto režimas apima visą sutuoktinių santuokos metu ne dovanojimo būdu įgytą turtą, išskyrus pajamas už nuosavybę, kuri sutuoktiniui priklausė iki santuokos. Bendrajai nuosavybei nepriskiriama toliau nurodyta nuosavybė, jei ji įgyta ne dovanojimo būdu: 1. turtas, kuris skirtas išskirtinai kiekvieno iš sutuoktinių asmeniniam naudojimui arba jo profesinės veiklos vykdymui, arba atitinkamoms reikmėms, 2. GCK 464 ir 465 straipsniuose nurodyti reikalavimai (reikalavimai, kurie savo prigimtimi taip artimai susiję su asmeniu, kad jų negalima perduoti ar nuo to asmens atskirti, arba reikalavimai, dėl kurių susitarta, kad jie negali būti perduodami) ir 3. intelektinės nuosavybės teisės.

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Jei nenustatyta kitaip, preziumuojama, kad turtas priklauso bendrajai nuosavybei.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Sutuoktiniai neprivalo sudaryti turto aprašo.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

• Taikant nuosavybės atskyrimo / dalyvavimo turto įsigijime sistemą, kiekvienas sutuoktinis atsakingas už savo nuosavybės administravimą ir disponavimą tokia nuosavybe. Be to, vienas iš sutuoktinių gali suteikti kitam sutuoktiniui įgaliojimus tvarkyti jo asmeninę nuosavybę, be jokios atskaitomybės ar įpareigojimo perduoti pajamas, gautas iš tokio turto valdymo, nebent būtų susitarta kitaip. Tokios pajamos laikomos prievolės prisidėti tenkinant šeimos reikmes dalimi (GCK 1399 straipsnis).
• Taikant bendrosios jungtinės nuosavybės sistemą, sutuoktiniai privalo susitarti dėl to, kas tvarkys bendrąją nuosavybę ir kas turi teisę ja disponuoti, o taip pat dėl to, kada reikalingas sutikimas, jei susitarta, kad vienas iš sutuoktinių turi teisę tvarkyti turtą.

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Iš esmės, abiejų sistemų atvejais teisiniai sandoriai, kuriuos sudaro vienas sutuoktinis, turi privalomą galią tik tam sutuoktiniui. Tačiau, bendrosios jungtinės nuosavybės režimo atveju už vieno sutuoktinio santuokos metu susidariusius įsiskolinimus, susijusius su bendrosios nuosavybės tvarkymu ir šeimos poreikių tenkinimu, subsidiariai atsakingas ir neįsiskolinęs sutuoktinis (žr. 2.6.b punktą).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

• Taikant nuosavybės atskyrimo / dalyvavimo turto įsigijime sistemą, už santuokos metu susidariusius įsiskolinimus atsakingas tik juos turintis sutuoktinis. Kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš asmeninio įsiskolinusiojo sutuoktinio turto.
• Bendrosios jungtinės nuosavybės režimo atveju atsakomybė už santuokos metu susidariusius įsiskolinimus, susijusius su bendrosios nuosavybės tvarkymu ir šeimos poreikių tenkinimu, tenka įsiskolinusiam sutuoktiniui, o kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami jo asmeninės ir bendrosios nuosavybės dalimi (ir, jei ta nuosavybė yra nepakankama, neįsiskolinusio sutuoktinio asmeninės nuosavybės dalimi, kuria galima padengti ne daugiau kaip pusę reikalavimo vertės, GCK 1410 straipsnis). Asmeninių įsiskolinimų atveju ir tuo atveju, kai įsiskolinimai nesusiję su įsiskolinusiojo sutuoktinio įgaliojimais tvarkyti bendrąją nuosavybę, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami įsiskolinusiojo sutuoktinio asmeninės nuosavybės dalimi, ir tik jei tokios nuosavybės nepakanka, jų reikalavimai gali būti tenkinami bendrosios nuosavybės dalimi, tačiau irgi ne daugiau kaip pusė tokio reikalavimo vertės (GCK 1408–1409 straipsniai).