2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Jei nėra sudaryta vedybų sutartis, kurioje būtų nurodyta kitaip, taikomas bendrosios nuosavybės teisinis režimas (CK 1717 straipsnis).

Bendrajai nuosavybei priskiriama, kas nurodyta toliau, tačiau tuo neapsiribojama:

• sutuoktinių darbo pelnas ir bet koks turtas, sutuoktinių įgytas per santuokos laikotarpį, kurio neišskiria įstatymas (CK 1724 straipsnis).

Atskirajam sutuoktinių turtui priskiriama, kas nurodyta toliau, tačiau tuo neapsiribojama:

• nuosavybė, priklausiusi kiekvienam iš sutuoktinių tuo metu, kai santuoka buvo sudaryta;
• bet koks sutuoktinio turtas, įgytas santuokos laikotarpiu kaip palikimas pagal įstatymą arba kaip dovana;
• turtas, įgytas santuokos laikotarpiu pagal ankstesnę teisę (CK 1722, 1723 straipsniai).

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Jei nenurodyta kitaip, kilnojamasis turtas yra laikomas bendrosios nuosavybės dalimi (CK 1725 straipsnis).

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Portugalijos teisėje nenumatytas reikalavimas atlikti turto inventorizaciją.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Bendrąją nuosavybę administruoja abu sutuoktiniai. Būtinas abiejų sutuoktinių sutikimas, norint apriboti arba perleisti nekilnojamąjį turtą. Jei toks teisinis sandoris sudarytas be kurio nors iš sutuoktinių sutikimo, jį galima užginčyti.

Kiekvienas iš sutuoktinių pats / pati savarankiškai administruoja savąjį turtą. Be to, sutuoktinis taip pat išskirtinai administruoja toliau nurodytą turtą, net jei jis priskiriamas bendrajai nuosavybei:

• pajamas, kurias jis / ji gauna už savo darbą;
• savo autorines teises;
• bendrąją nuosavybę, kurią jis / ji įnešė į santuoką arba neatlyginamai gavo santuokos laikotarpiu, taip pat bet kokias teises, dėl to jo / jos perimtas;
• bet kokią nuosavybę, kuri dovanota ar palikta testamentu abiem sutuoktiniams, bet vienam iš sutuoktinių neleista jo administruoti, išskyrus ypatingus atvejus;
• kilnojamąjį turtą, kuris priklauso kitam iš sutuoktinių, arba yra priskiriamas bendrajai nuosavybei, kurią išskirtinai naudoja vienas iš sutuoktinių, kaip darbo įrangą;
• turtą, priklausantį kitam sutuoktiniui, jei šis sutuoktinis negali administruoti šio turto dėl to, kad jis yra tolimoje arba nežinomoje vietoje, arba dėl bet kokios kitos priežasties, ir jei nebuvo suteikti atitinkami įgaliojimai šiam turtui administruoti;
• nuosavybę, priklausančią kitam sutuoktiniui, jei tas sutuoktinis suteikia tokį įgaliojimą (CK 1678 straipsnis).

Bet kuris iš sutuoktinių gali atidaryti banko sąskaitas savo vardu ir laisvai jomis disponuoti, nepaisant taikomo sutuoktinių turto teisinio režimo (CK 1680 straipsnis).

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Abu sutuoktiniai atsako už skolas, kurias bet kuris iš sutuoktinių yra sudaręs iki santuokos arba santuokos laikotarpiu dėl įprastų šeiminio gyvenimo išlaidų, arba už skolas, kurias administruojantis sutuoktinis sudarė santuokos laikotarpiu dėl bendros sutuoktinių naudos ir neviršydamas savo administravimo įgaliojimų (CK 1691 straipsnis).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Už toliau nurodytas skolas atsako abu sutuoktiniai:

• skolas, kurias iki santuokos arba santuokos laikotarpiu sudarė abu sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių turėdamas kito sutuoktinio sutikimą (CK 1691 straipsnio 1 dalies a punktas);
• skolas, kurias kuris nors iš sutuoktinių sudarė iki santuokos arba santuokos laikotarpiu dengdamas įprastas šeiminio gyvenimo išlaidas (CK 1691 straipsnio 1 dalies b punktas);
• skolas, kurias santuokos laikotarpiu sudarė administruojantis sutuoktinis dėl poros bendros naudos ir neviršydamas savo administravimo įgaliojimų (CK 1691 straipsnio 1 dalies c punktas);
• skolas, kurias sudarė vienas iš sutuoktinių vykdydamas komercinę veiklą, jei neįrodoma, kad skolos buvo sudarytos ne dėl poros bendros naudos arba jei taikomas atskirojo turto teisinis režimas (CK 1691 straipsnio 1 dalies d punktas);
• skolas, kurios suvaržo dovanotą, paveldėtą ar paliktą pagal testamentą turtą, jie šis turtas tapo bendrosios nuosavybės dalimi (CK 1691 straipsnio 1 dalies e punktas ir 1693 straipsnio 2 dalis).

Pagal visiškai bendros nuosavybės teisinį režimą prievolės, kurias iki santuokos sudarė kuris nors iš sutuoktinių, priskiriamos bendrajai nuosavybei, tačiau tik, jei jos susidarė siekiant bendros sutuoktinių naudos (CK 1691 straipsnio 2 dalis). Toliau nurodytos prievolės priskiriamos išskirtinai vieno sutuoktinio atsakomybei (CK 1692 straipsnis): bet kokios prievolės, kurias kuris nors iš sutuoktinių sudaro iki santuokos arba jos laikotarpiu neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo ir kurioms netaikomas CK 1691 straipsnio 1 dalies b punktas arba 1 dalies c punktas; bet kokios prievolės, atsiradusios dėl nusikaltimo ir žalos bei kompensacijos, teisinių išlaidų arba baudų, mokėtinų dėl vienam iš sutuoktinių priskiriamų veiksmų, išskyrus atvejus, kai su šiais veiksmais susijusi tik kylanti pilietinė atsakomybė ir jiems taikomos CK 1694 straipsnio 1 arba 2 dalys; ir bet kokios prievolės, kurių negalima priskirti bendrajai nuosavybei pagal Civilinio kodekso 1694 straipsnio 2 dalies sąlygas.

Print this topic

back to top