6 Kas nutinka mirus vienam iš sutuoktinių?

Jungtinės nuosavybės padalijimo nuostatos taip pat taikomos, jei vienas iš sutuoktinių miršta. Tokiu atveju mirusiojo jungtinės nuosavybės dalis kartu su jo atskirąja nuosavybe, jei tokia yra, tampa paveldėjimo dalyku.

Likusiam gyvam sutuoktiniui atitenka jo jungtinės nuosavybės dalis kartu su atskirąja nuosavybe, jei tik tokia yra. Be to, likusiam gyvam sutuoktiniui tenka teisė į pensiją ir t.t. (žr. 2.1 ir tolesnius punktus)

Likęs gyvas sutuoktinis kaip pirmos eilės paveldėtojas paveldi pusę mirusiojo turto. Jei miręs sutuoktinis neturi kitų pirmos eilės paveldėtojų, likęs gyvas sutuoktinis tampa vieninteliu paveldėtoju. Miręs sutuoktinis gali palikti testamentą, nustatantį kitokį paveldimo turto padalijimą, tačiau tokiu atveju taikomas apribojimas, kad mažiausiai vieną ketvirtadalį mirusiojo sutuoktinio nuosavybės privalo paveldėti likęs gyvas sutuoktinis.

Be to, likęs gyvas sutuoktinis turi teisę iš turto išskirti dalykus, išskirtinai naudojamus jo asmeninėms reikmėms, jei tik jų vertė nėra neproporcinga sutuoktinių finansinėms aplinkybėms, ir dalykus, įsigytus nepilnamečių vaikų poreikiams.

Likusiam gyvam sutuoktiniui taip pat gali būti skiriama suma iš turto vertės, kuri, sudėjus su likusio gyvo sutuoktinio paveldėtu turtu ir atskirąja nuosavybe, sudarytų 600,000 DKK. Ši suma turi būti indeksuojama.

Likęs gyvas sutuoktinis gali perimti sutuoktinio jungtinį turtą nedalomomis dalimis kartu su jo pirmos eilės paveldėtojais, pavyzdžiui, vaikais ar vaikaičiais. Jei miręs sutuoktinis turi savo pirmos eilės paveldėtojų, tai paveldimas turtas gali būti nedalomas tik su jų sutikimu. Nedaloma turto dalis reiškia, kad įprastomis aplinkybėmis paveldėtojai dėl po mirusiojo mirties paveldėto turto negali reikšti pretenzijų, kol yra gyvas kitas sutuoktinis, ir likusiam gyvam sutuoktiniui priklauso visas turtas, kurį jis gali naudoti savo kasdieniams poreikiams, net jei dėl to sumažėtų to turto vertė. Tačiau gyvas sutuoktinis negali tuo nedalomu turtu piktnaudžiauti.

(Paveldėjimo įstatymo 9–11 ir 18–19 straipsniai)