2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Teisės aktais nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas:

Laikantis tarp sutuoktinių sudarytos sutarties, kurioje jie pasirinko kitą režimą, turi būti taikomas teisės aktais nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas (Šeimos kodekso (toliau – ŠK) 18 straipsnio 2 dalis). 21 ir tolesni Šeimos kodekso straipsniai reglamentuoja teisės aktais nustatytą bendrosios jungtinės nuosavybės režimą. Santuokos metu įsigytas turtas kaip bendrų sutuoktinių įnašų rezultatas priklauso bendrai abiems sutuoktiniams (jie yra bendrosios jungtinės nuosavybės šalys), neatsižvelgiant į tai, kieno vardu turtas buvo įsigytas. Bendrajai jungtinei nuosavybei nepriklauso turtas, įsigytas iki santuokos arba santuokos metu paveldėjimo ar dovanojimo būdu įgytas turtas.

Kilnojamasis turtas, santuokos metu įsigytas vieno iš sutuoktinių ir skirtas jo asmeniniam naudojimui, profesinėms ar prekybos reikmėms, yra jo asmeninė nuosavybė. Kilnojamasis turtas, santuokos metu įsigytas sutuoktinio, kuris veikia kaip individualus prekybininkas, yra jo asmeninės nuosavybės dalis. Santuokoje įsigytas turtas, kuris yra nurodytas kaip asmeninė nuosavybė, taip pat yra asmeninis turtas (ŠK 22 ir 23 straipsniai).

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Ne.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Sutuoktiniai neprivalo sudaryti turto aprašo.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Abu sutuoktiniai turi teisę valdyti bendrąją jungtinę nuosavybę. Su bendrosios jungtinės nuosavybės valdymu susijusius veiksmus gali atlikti kiekvienas iš sutuoktinių (ŠK 24 straipsnio 1 dalis).

Santuokos metu nei vienas iš sutuoktinių negali disponuoti bendrosios jungtinės nuosavybės turtu, kuris jam tektų pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės galiojimui. Bendrosios jungtinės nuosavybės turtu abu sutuoktiniai gali disponuoti tik bendrai (ŠK 24 straipsnio 3 dalis).

Vieno iš sutuoktinių disponavimas bendrosios jungtinės nuosavybės nekilnojamuoju turtu gali būti užginčytas. Kitas sutuoktinis gali tokius disponavimo veiksmus apskųsti per šešis mėnesius nuo to momento, kai jam tai tapo žinoma, tačiau ne vėliau kaip per trejus metus nuo tokių veiksmų atlikimo (ŠK 24 straipsnio 4 dalis).

Tuo atveju, jei bendrosios jungtinės nuosavybės kilnojamuoju turtu disponavimo veiksmus už atlygį atlieka vienas sutuoktinis be kitos sutuoktinio sutikimo, sutartis privalomai galioja ir kitam sutuoktiniui, jei trečioji šalis nežinojo ar negalėjo žinoti, kad nėra kito sutuoktinio sutikimo. Neatlygintino disponavimo bendrosios jungtinės nuosavybės kilnojamuoju turtu atveju arba atveju, kai kilnojamojo turto disponavimo sutartis turi būti sudaroma raštu ir sutarties parašų tikrumą turi patvirtinti notaras, taikoma nuostata dėl nekilnojamojo turto disponavimo be kito sutuoktinio sutikimo (žr. ankstesnę nuostatą) (ŠK 24 straipsnio 5 dalis).

Net jei sutuoktinis yra vienintelis šeimos būsto savininkas, jis negali juo disponuoti be kito sutuoktinio sutikimo, jei sutuoktiniai neturi kito būsto. Jei sutikimo nėra, leidimą disponuoti turtu gali suteikti apylinkės teismas, jei nėra duomenų, kad tai galėtų pakenkti nepilnamečiams vaikams ir šeimai (ŠK 26 straipsnis).

Kiekvienas iš sutuoktinių gali sudaryti sutartis dėl savo asmeninės nuosavybės su trečiąja šalimi arba kitu sutuoktiniu (ŠK 25 straipsnis).

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Kaip jau buvo minėta, tuo atveju, jei bendrosios jungtinės nuosavybės kilnojamuoju turtu disponavimo veiksmus už atlygį atlieka vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, sutartis privalomai galioja ir kitam sutuoktiniui, jei trečioji šalis nežinojo ar negalėjo žinoti, kad nėra kito sutuoktinio sutikimo. Sutuoktinio įsiskolinimai, susidarę dėl šeimos poreikių tenkinimo, yra bendri įsiskolinimai, už kuriuos atsako abu sutuoktiniai (ŠK 32 straipsnis).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Išlaidas, reikalingas šeimos poreikių tenkinimui, turi padengti abu sutuoktiniai. Jie bendrai atsako už įsiskolinimus, susidariusius dėl šeimos poreikių tenkinimo (ŠK 32 straipsnis). Už asmeninius įsiskolinimus sutuoktiniai atsako savo asmeniniu turtu ir savo bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi.

Print this topic

back to top