2 Ar yra teisinis sutuoktinių turto rėžimas? Jei taip, ką jis numato?

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Jei vedybų sutartis nesudaryta, sutuoktiniams taikomas bendrosios nuosavybės principas (Maltos civilinio kodekso (toliau – CK) 1316 straipsnis). Bendrąją nuosavybę sudaro visas turtas, kurį kiekvienas iš sutuoktinių įgijo savo darbu, kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybės duodama nauda ir kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas, įgytas kurio nors iš sutuoktinių už atlygį santuokos laikotarpiu. Visa nuosavybė, kurią kuris nors iš sutuoktinių įgijo kaip dovaną arba paveldėjo, laikoma asmenine to sutuoktinio, kuris ją gauna arba paveldi, nuosavybe.

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Jei neįrodyta kitaip, visas turtas, kurį turi sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių, laikomas bendrosios nuosavybės dalimi (CK 1321 straipsnio 1 dalis). Jei vedybų sutartis nėra sudaryta, laikoma, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas kurio nors iš sutuoktinių už atlygį santuokos laikotarpiu, lygiai priklauso abiem sutuoktiniams.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Įstatymas niekaip neįpareigoja to daryti. Tačiau vedybų sutartyje sutuoktiniai gali laisvai inventorizuoti kiekvieno iš jų turimą turtą.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Bet kuris iš sutuoktinių gali paprastai administruoti bendrąją nuosavybę. Tačiau vykdyti išskirtinį jos administravimą abu sutuoktiniai turi kartu. Įstatyme konkrečiai nurodyta, kokie veiksmai priskiriami išskirtiniam administravimui, kuriam vykdyti reikalingas abiejų sutuoktinių sutikimas (CK 1322 straipsnis). /p>

Pavyzdžiui, abiejų sutuoktinių sutikimo reikia norint disponuoti nekilnojamuoju turtu, priskiriamu bendrajai nuosavybei, ir sutuoktinių būstu, net jei jis priklauso tik vienam iš sutuoktinių. Jei veiksmus, kuriems atlikti reikia abiejų sutuoktinių sutikimo, atlieka tik vienas sutuoktinis neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo, juos galima pripažinti negaliojančiais pastarojo prašymu, jei šie veiksmai susiję su daiktinės arba asmeninės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimu arba įgijimu. Jei tokie veiksmai susiję su kilnojamuoju turtu, juos galima pripažinti negaliojančiais tik, jei jais neatlygintinai suteikiamos teisės į tokį kilnojamąjį turtą (CK 1326 straipsnis).

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Bendrosios nuosavybės paprasto administravimo veiksmus gali atlikti ir vienas sutuoktinis, tačiau šie veiksmai įpareigoja kitą sutuoktinį.

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Abiem sutuoktiniams tenka bendra atsakomybė už skolas, susijusias su bendrąja nuosavybę, ir už susidariusias dėl šeimos reikmių, susijusių su bendrąja nuosavybe ir jų asmenine nuosavybe (CK 1327 ir 1330 straipsniai).

Skolos, susijusios su sutuoktinio asmenine nuosavybe, sudaro jo / jos asmenines skolas, kaip ir skolos, susidariusios atliekant išskirtinį bendrosios nuosavybės administravimą be reikalingo kito sutuoktinio sutikimo. Asmeninių skolų kreditoriai išieško skolas iš skolų turinčio sutuoktinio asmeninės nuosavybės. Jei jos nepakanka, jie gali panaudoti ir bendrąją nuosavybę, tačiau tik tiek, kiek verta skolų turinčiam sutuoktiniui priklausanti šią bendrąją nuosavybę sudaranti dalis (CK 1329 straipsnis).