2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, sutuoktiniams kaip bendrasavininkiams priklauso nedaloma jungtinė nuosavybė, tai reiškia, kad savininkų dalys kiekybiniu požiūriu nėra nustatytos. Visas materialus turtas (kilnojamasis ir nekilnojamasis), teisės ir kita nuosavybė, teisiškai priklausanti vienam sutuoktiniui santuokos metu tampa bendrąja jungtine nuosavybe, išskyrus: paveldėjimo būdu įgytą turtą;

• turtą, gautą dovanų;
• turtą, kuris savo prigimtimi yra skirtas tik vieno sutuoktinio asmeninių ir profesinių poreikių tenkinimui;
• turtą, grąžintą pagal restitucijos nuostatus vienam sutuoktiniui, kuriam grąžintas turtas kaip teisiniam buvusio savininko teisių perėmėjui priklausė iki santuokos sudarymo. (Občianskeho zákonníka – Civilinio kodekso (toliau – OZ) 143 straipsnis)

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Tokios teisinės prezumpcijos nėra.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Nėra reikalavimo sudaryti turto aprašą.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Jei nenustatyta kitaip, bendrajai jungtinei nuosavybei priskiriamu turtu gali naudotis abu sutuoktiniai.

Be to, sutuoktiniai dalijasi bendro turto ar jo naudojimo ir išlaikymo išlaidas (OZ 144 straipsnis). Jei vienas iš sutuoktinių padengė išlaidas iš savo nuosavybės, jis gali reikalauti tokių išlaidų atlyginimo, dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę.

Jei sutuoktiniai nesusitaria dėl bendro turto naudojimo būdo arba dėl išlaidų, susijusių su tuo turtu, kiekvienas iš sutuoktinių gali kreiptis į teismą dėl ginčytino klausimo sprendimo. Įprastus dalykus, susijusius su bendrąja jungtine nuosavybe, gali spręsti kiekvienas iš sutuoktinių. Civilinis kodeksas nepateikia termino „įprastas dalykas“ paaiškinimo, todėl jis kiekvienu atveju turi būti nustatomas, remiantis teisine praktika ir esamomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, teisinėje praktikoje įprastu dalyku nėra laikomas nuomos sutarties sudarymas, nekilnojamojo turto ar kito vertingo turto įsigijimas arba pardavimas. Tokiais atvejais būtinas abiejų sutuoktinių sutikimas, kadangi, priešingu atveju, teisinis sandoris yra negaliojantis, jei kitas sutuoktinis ar kita sandorio šalis pateiktų ieškinį dėl sandorio teisėtumo.

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Teisinius sandorius, susijusius su bendrosios jungtinės nuosavybės įprastais dalykais, gali vykdyti bet kuris sutuoktinis. Jie gali įpareigoti abu sutuoktinius solidariai.

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Teisinių sandorių, susijusių su bendrąja jungtine nuosavybe, atžvilgiu teises ir prievoles turi abu sutuoktiniai (CK 145 straipsnio 2 dalis). Pvz., kiekvienas sutuoktinis privalo apmokėti visą skolą, susijusią su bendrąja jungtine nuosavybe, o kreditorius gali jos reikalauti iš abiejų sutuoktinių atskirai arba kartu.

Sutuoktiniai už bendrosios jungtinės nuosavybės ribų veikia nepriklausomai. Įstatymu leidžiama santuokos metu vieno sutuoktinio kreditoriaus pretenzijas patenkinti taikant vykdymo užtikrinimo procedūras, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe. Kai bendroji jungtinė nuosavybė vėliau padalijama, kiekvienas sutuoktinis turi kompensuoti tai, kas iš bendrosios jungtinės nuosavybės buvo naudota jo asmeninei nuosavybei (CK 150 straipsnis) (žr. 5.1 punktą).

Print this topic

back to top