2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Teisės aktais nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas Čekijos Respublikoje yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kurią reglamentuoja Civilinis kodeksas (Įstatymas Nr. 89/2012 (rink.).

Bendrąją nuosavybę sudarantys objektai išsamiai apibrėžti Civilinio kodekso 709, 710 ir 3040 straipsniuose; jais remiantis bendrąją sutuoktinių nuosavybę sudaro:

• turtas, kurį vienas ar abu sutuoktiniai įgijo būdami santuokoje, išskyrus turtą, kuris:
  • skirtas asmeniniams vieno iš sutuoktinių poreikiams,
  • tik vieno iš sutuoktinių įgytas dovanojimo ar paveldėjimo būdu ar kaip testamentinė išskirtinė, jei dovanotojas dovanodamas ar savo testamente nenurodė kitaip,
  • vieno iš sutuoktinių įgytas kaip kompensacija, išskyrus kompensaciją už jo ar jos prigimtinėms teisėms padarytą su nuosavybe susijusią žalą,
  • vieno iš sutuoktinių įgytas vadovaujantis su išimtinai jam (jai) priklausančia nuosavybe susijusiu teisės aktu,
  • vieno iš sutuoktinių įgytas kaip kompensacija už išimtinai jam (jai) priklausančiai nuosavybei padarytą žalą, jos sunaikinimą ar paradimą,
  • kuris remiantis restitucijos teisės aktu buvo sugrąžintas vienam iš sutuoktinių, turėjusiam tą turtą iki santuokos, arba buvo grąžintas sutuoktiniui kaip buvusio savininko teisių perėmėjui.

Bendrąją sutuoktinių nuosavybę taip pat sudaro iš sutuoktinio asmeninio turto ir turimų įmonės ar kooperatyvo akcijų/pajaus gaunamas pelnas, jei sutuoktinis įmonės dalininku ar kooperatyvo nariu tapo santuokos metu (nebent akcijos buvo įgytos vienu iš išimtyse nurodytų atvejų).

• Santuokos metu atsiradę sutuoktinių įsipareigojimai, išskyrus atvejus, kai:
  • įsipareigojimai yra susiję su išimtinai tik vienam iš sutuoktinių priklausančiu turtu ir apima daugiau nei iš jo gaunamas pelnas, arba
  • įsipareigojimus prisiėmė tik vienas iš sutuoktinių neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo, kai neįrodomas kasdienių ar bendrų šeimos poreikių tenkinimas.

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Šiuo metu Čekijos teisės nuostatose tokios prielaidos nėra numatytos.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Nėra tokių nuostatų, kuriomis remiantis būtų privaloma sudaryti turto aprašą. Vis dėl to, rekomenduojama sudaryti aprašą, pagal kurį būtų nustatomas sutuoktinių bendrosios nuosavybės padalijimas pasibaigus jos galiojimui (santuokos nutraukimo ar vieno iš sutuoktinių mirties atveju).

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Abu sutuoktiniai (arba vienas iš jų remiantis sutartimi) bendrai naudoja ir valdo turtą, kuris sudaro jų bendrosios nuosavybės dalį. Įprastinį turto, kuris yra bendrosios nuosavybės dalis, administravimą gali vykdyti vienas iš sutuoktinių (pvz., atsiskaitymas už bendrus namų ūkio dalykus, nuolatinių įmokų, tokių, kaip nuoma ir su tuo susijusios paslaugų, mokėjimas, maisto, įprastų vartojimo reikmenų įsigijimas). Tais atvejais, kurie susiję su neįprastine bendrąja sutuoktinių nuosavybe (pvz., nekilnojamojo turto ar didesnės vertės turto perleidimas, nekilnojamojo turto įkeitimas), būtinas abiejų sutuoktinių sutikimas. Jei vienas iš sutuoktinių neduoda sutikimo nenurodydamas svarios priežasties arba negali pareikšti savo valios, vietoj jo ar jos tokį sutikimą gali pareikšti teismas kito sutuoktinio siūlymu. Jei vienas iš sutuoktinių veikia neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo tada, kai būtinas abiejų sutuoktinių sutikimas, tas kitas sutuoktinis gali reikalauti paskelbti tokius veiksmus neturinčiais juridinės galios (Civilinio kodekso 713 ir 714 straipsniai); tačiau, jei jis ar ji nereikalauja paskelbti tokius veiksmus neturinčiais juridinės galios, tokie veiksmai laikomi galiojančiais (Civilinio kodekso 586 straipsnio 2 dalis). Šiuos nuostatos taikomos tik tada, jei nėra pakeistos vedybų sutartimi ar teismo sprendimu.

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Abu sutuoktiniai bendrai ir kiekvienas atskirai turi teisės aktais nustatytas su bendrąja nuosavybe susijusias teises ir prievoles, kurios tenka vienam iš jų, vykdant įprastinį administravimą (Civilinio kodekso 713 straipsnio 3 dalis).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Abu sutuoktiniai solidariai atsako už įsiskolinimus, susijusius su bendrąja nuosavybe (Civilinio kodekso 713 straipsnio 2 dalis). Šiuos įsiskolinimus galima padengti bendrąja sutuoktinių nuosavybe arba kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

Vedybų sutartyje gali būti nenumatyta solidarioji sutuoktinių atsakomybė už įsiskolinimus, tačiau toks susitarimas trečiųjų asmenų atžvilgiu galioja tik tuo atveju, jei tretysis asmuo su tuo sutinka (Civilinio kodekso 719 straipsnio 2 dalis) arba jei ji abiejų sutuoktinių prašymu yra įregistruota viešame vedybų sutarčių registre (Civilinio kodekso 721 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktiniai yra individualiai atsakingi už įsiskolinimus, kurie nepriskiriami bendrajai sutuoktinių nuosavybei, tai yra:

• su asmenine nuosavybe susijusius įsiskolinimus, jei jie neviršija iš tokio turto gaunamo pelno,
• įsiskolinimus, kuriuos vienas iš sutuoktinių prisiėmė neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo ir kuriais nėra tenkinami kasdieniai šeimos poreikiai,
• dėl vieno iš sutuoktinių netinkamų veiksmų atsiradusius įsiskolinimus,
• įsiskolinimus valstybei ir valdžios institucijoms,
• prieš santuoką atsiradusius įsiskolinimus.

Sprendimo vykdymo proceso metu šie įsiskolinimai (išskyrus prieš santuoką atsiradusius įsiskolinimus) gali būti padengiami ne tik įsipareigojusio sutuoktinio asmenine nuosavybe, bet ir bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

Print this topic

back to top