3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Sutuoktiniai nėra įpareigojami būti įstatyminio turto režimo subjektais, jie gali sutartimi laisvai pritaikyti šias nuostatas vedybų sutartyje, atsižvelgiant į jų asmeninę situaciją.

Civilinis kodeksas nustato tris sutartinių turto režimų kategorijas:

• bendrosios jungtinės nuosavybės režimas,
• asmeninės nuosavybės režimas,
• dalinės bendrosios jungtinės nuosavybės režimas.

Sutartinis turto režimas remiasi principais, kuriuos sutuoktiniai gali laisvai pasirinkti, nustatydami savo pasirinktą sutuoktinių nuosavybės turto režimą. Tačiau jų laisvė turi tam tikrų apribojimų, nes sutuoktiniai privalo laikytis tam tikrų principų.

Tokiu būdu vedybų sutartis negali prieštarauti priimtiems moralės principams (CK 1387 straipsnis), nukrypti nuo tėvų valdžią, teisinį administravimą ir globą reglamentuojančių taisyklių (CK 1388 straipsnis) arba sudaryti susitarimus ar nustatyti išimtis, kurios pakeistų įstatyminę paveldėjimo tvarką (CK 1389 straipsnis). Turi būti visiškai laikomasi Civilinio kodekso 212–226 straipsnių nuostatų, išskyrus tas, kurių taikymas nustatomas pagal sutuoktinių turto teisinį režimą.

Bendrosios jungtinės nuosavybės režimo taikymą reglamentuoja Civilinio kodekso 1497 ir paskesni straipsniai. Sutuoktiniai gali pasirinkti iš tam tikro skaičiaus sutuoktinių turto teisinių režimų, geriausiai žinoma yra sutartis dėl universalios bendrosios jungtinės nuosavybės, reglamentuojama Civilinio kodekso 1526 straipsniu. Universaliosios bendrosios jungtinės nuosavybės atveju visa turima ir būsima nuosavybė, tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas sudaro bendrą turtą. Todėl sutuoktiniai neturi asmeninės nuosavybės. Vienintelė išimtis yra turtas, kuris dėl savo pobūdžio yra tik vieno sutuoktinio nuosavybė. Visi sutuoktinių įsiskolinimai yra bendri, ir sutuoktiniai atsako už juos solidariai. Ši nuostata taikoma ir vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo turėtiems įsiskolinimams.

Asmeninės nuosavybės režimą reglamentuoja Civilinio kodekso 1536–1541 straipsniai. Iš esmės, taikant tokį režimą sutuoktiniai neturi bendrosios nuosavybės. Visa nuosavybė priklauso arba vienam, arba kitam sutuoktiniui. Sutuoktiniai išlaiko administravimo, naudojimo ir laisvo disponavimo savo asmenine nuosavybe teisę ir atsako už savo įsiskolinimus, susidariusius tiek prieš santuokos sudarymą, tiek santuokos metu (CK 1536 straipsnis). Išimtį sudaro tik vieno arba abiejų sutuoktinių įsiskolinimai, susidarę dėl namų ūkio tvarkymo ir vaikų auginimo.

Dalinės bendrosios jungtinės nuosavybės režimą reglamentuoja Civilinio kodekso 1569–1581 straipsniai. Sutuoktiniams išlieka teisė administruoti, naudoti ir laisvai disponuoti savo asmenine nuosavybe. Santuokos metu šis režimas veikia lyg sutuoktiniai būtų susituokę, taikant asmeninės nuosavybės režimą, o santuokos nutraukimo momentu šis režimas tampa bendrosios jungtinės nuosavybės režimu (CK 1569 straipsnis).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Visos vedybų sutartys turi būti sudaromos notarine forma (CK 1394 straipsnis). Todėl būtina kreiptis į notarą, kad būtų sudaryta tokia sutartis.

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek prieš sudarant santuoką, tiek santuokos metu. Jei sutartis sudaroma iki santuokos sudarymo, ji gali įsigalioti tik santuokos sudarymo dieną (CK 1395 straipsnis). Jei sutartis sudaroma santuokos metu, ji įsigalioja nuo jos įregistravimo notarine forma dienos (CK 1397 straipsnio 2 dalis).

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Praėjus dvejiems metams nuo sutartinio arba įstatyminio sutuoktinių nuosavybės turto režimo įsigaliojimo, sutuoktiniai, kuriems taikomi tam tikri apribojimai, notarine forma gali daryti reikiamus esamo režimo pakeitimus arba visiškai jį pakeisti (CK 1397 straipsnio 1 dalis).

Print this topic

back to top