3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Atidėtoji bendroji jungtinė nuosavybė yra taikomas sutuoktinių nuosavybės turto režimas. Teisė nenumato galimybės šalims susitarti dėl alternatyvaus režimo taikymo. Tačiau sutuoktiniai arba būsimi sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį. Ši sutartis negali pakeisti nuosavybės santykių; sutartimi galima pakeisti tik nuosavybės pobūdį ir priskirti ją sutuoktinių bendrajai nuosavybei arba asmeninei nuosavybei (ÄktB 7 skyrius). Be to, egzistuoja specialios šeimos teisės sutartys, kurias reglamentuoja įstatymai, pavyzdžiui, dovanojimo sutartys tarp sutuoktinių (ÄktB 8 skyrius ir 1936 m. Įstatymas Nr. 83) bei sutartys dėl nuosavybės padalijimo santuokos metu (ÄktB 9 straipsnio 1 ir 2 dalys). Abiem atvejais būtina registracija. Sutuoktiniai taip pat gali sudaryti preliminarią sutartį dėl nuosavybės padalijimo neišvengiamų skyrybų atveju (ÄktB 9 straipsnio 13 dalis).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Vedybų sutartis turi būti sudaroma raštu ir pateikiama Švedijos mokesčių inspekcijai (ÄktB 7 straipsnio 3 dalis).

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Vedybų sutartis gali būti sudaroma prieš santuoką arba santuokos metu. Visais atvejais būtina tokių sutarčių registracija. Pirmuoju atveju sutartis įsigalioja santuokos sudarymo momentu, antruoju atveju – nuo jos įregistravimo dienos.

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Remiantis nauja vedybų sutartimi, sutuoktiniai asmeninę nuosavybę gali priskirti bendrajai sutuoktinių nuosavybei arba atvirkščiai. Taikomi tokie patys formalumai.

Print this topic

back to top