3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Sudarydami vedybų sutartį sutuoktiniai gali ne tik pasirinkti vieną iš alternatyvių sutartimi pasirenkamų sutuoktinių nuosavybės turto režimų, bet ir nustatyti individualias atitinkamo sutuoktinių nuosavybės režimų sąlygas (BGB 1408 straipsnio 1 dalis). Be to, vedybų sutartyje sutuoktiniai gali pasirinkti taikomą teisę (žr. 1.2 punktą).

Nukrypdami nuo bendrosios jungtinės nuosavybės pagal nutylėjimą, sutuoktiniai gali pasirinkti turto atskyrimo režimą (BGB 1414 straipsnis), visiškos bendrosios jungtinės nuosavybės režimą (BGB 1415 ir paskesni straipsniai) ir sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimą pagal Prancūzijos–Vokietijos susitarimą.

Pasirinkdami turto atskyrimo režimą, sutuoktiniai panaikina įstatyminio sutuoktinių nuosavybės turto režimo galiojimą. Tokiomis sutartimis nustatytomis sutuoktinių nuosavybės turto režimo sąlygomis sukauptos pajamos nėra skirstomos lygiomis dalimis.

Taikant visiškos bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimą (kas praktikoje pasitaiko retai), sutuoktinių turtas tampa jų bendrąja nuosavybe (BGB 1416 straipsnis). Tačiau egzistuoja tam tikri sutuoktinių asmeninio turto ir privalomosios turto dalies apribojimai. Turtas, kurio negalima perleisti teisės aktu, priskiriamas sutuoktinio asmeninei nuosavybei: (BGB (Vokietijos Civilinio kodekso) 1417 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, sutuoktinio asmeninei nuosavybei priskiriamos skolos, kurios yra neperleidžiamos ir turinčios arešto imunitetą, su atlyginimu už darbą susijusios skolos ir pragyvenimo išlaidos, turinčios arešto imunitetą, arba asmeninę garantiją suteikusio dalininko dalis tikrosios arba ribotos atsakomybės partnerystės atvejais. Privalomąjį turtą, pavyzdžiui, sudaro vedybų sutartyje nustatyta vieno sutuoktinio privalomojo turto dalis, kuri atitenka sutuoktinio mirties atveju, arba ji gaunama iš trečiųjų šalių, jei mirusysis tai nustato testamente, arba jei nuosavybė įgyjama iš trečiosios šalies dovanojimo būdu, nustatant, kad ši nuosavybė priskiriama privalomojo turto daliai.

Bendroji jungtinė nuosavybė priklauso bendrai abiems sutuoktiniams (BGB 1419 straipsnis). Jei vedybų sutartyje nėra numatytų atitinkamų sąlygų, sutuoktiniai bendrąją jungtinę nuosavybę tvarko bendrai.

Prancūzijos–Vokietijos susitarimu numatytą pasirenkamą bendrosios jungtinės nuosavybės režimą sutuoktiniai gali pasirinkti nepriklausomai nuo to, ar vienas iš sutuoktinių turi Prancūzijos pilietybę ir ar jo įprasta gyvenamoji vieta yra Prancūzijoje. Šis pasirenkamas sutuoktinių nuosavybės turto režimas daugiausiai siejamas su turto atskyrimu, tačiau užtikrina tam tikras kompensavimo priemones ir atskirus laisvo disponavimo turtu taisyklių apribojimus, ypač susijusius su šeimos būstu.

Sutarties sudarymo laisvė yra apribota sąžiningumo principo taikymu. Todėl vedybų sutartis turi atitikti ne tik pagrindines viešai priimtas taisykles, bet ir griežtesnius reikalavimus, draudžiančius vieno iš sutuoktinių diskriminavimą sutarties sudarymo metu ir jos galiojimo laikotarpiu.

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Remiantis BGB 1410 straipsniu, vedybų sutartis turi būti registruojama notarine forma, dalyvaujant abiems šalims.

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį bet kuriuo metu gyvendami santuokoje arba iki santuokos sudarymo. Pastaruoju atveju sutartis įsigalioja tik sudarius santuoką (BGB 1408 straipsnis).

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Sutuoktiniai gali bet kuriuo metu pakeisti sudarytą sutartį, laikydamiesi sutarties sudarymui taikomų formaliųjų reikalavimų.

Print this topic

back to top