8 Kas numatoma įstatyme dėl registruotų ir neregistruotų partnerių?

Sutuoktinių turtinius santykius reglamentuojančios nuostatos pagal analogiją gali būti taikomos įregistruotoms partnerystėms (kurios galimos tik tarp tos pačios lyties asmenų) (2009 m. Įstatymo Nr. XXIX dėl įregistruotos partnerystės ir su ja susijusių teisės aktų ir dėl bendro gyvenimo faktinių santykių įrodymo palengvinimą reglamentuojančių teisės aktų  pakeitimo 3 straipsnio 1 dalies a-c punktai).

Nuo 2010 m. sausio 1 d. tos pačios lyties ir skirtingų lyčių poros turi vienodą teisę notarine forma įregistruoti savo partnerystę. Ši registracija skiriasi nuo pirmoje pastraipoje aprašytos registracijos. Ji nesukuria jokių naujų teisių ar prievolių, tik palengvina partnerystės egzistavimo įrodymą (2008 m. Įstatymo Nr. XLV dėl tam tikrų neteisminių notarinių procedūrų 36/E-36/G straipsniai).

Nuo 2014 m. kovo 15 d. partneriai gali savo turtinius santykius reguliuoti sutartimi, kuri galiotų tiek, kiek truktų jų partnerystė. Tokia sutartis laikoma galiojančia, jei sudaryta kaip autentiškas dokumentas arba advokato parašu patvirtintas asmeninis dokumentas. Partnerystės sutartyje gali būti bet kokia su teisėmis į turtą susijusi nuostata, kuri taip pat galėtų būti taikoma susituokusioms poroms pagal vedybų sutartį arba pagal Civilinį kodeksą.

Partnerystės sutartis laikoma galiojančia trečiųjų asmenų atžvilgiu, jei sutartis registruota Nacionaliniame partnerystės sutarčių registre, arba jei partneriai gali įrodyti, kad tretysis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tokios sutarties sudarymo faktą, taip pat ir jos turinį. Vedybų sutarčių registrui taikomos nuostatos mutatis mutandis taikomos partnerysčių sutarčių registrui.

(Civilinio kodekso 6:515 straipsnis)

Jei partnerystės sutartyje nenustatyta kitaip, partneriai laikomi turintys teisę nevaržomi įsigyti nuosavybės bendro gyvenimo metu.  Jei bendras gyvenimas baigiasi, bet kuris partneris gali prašyti padalinti nuosavybę, kuri buvo bendrai įgyta tokio bendro gyvenimo metu. Nuosavybė, kuri santuokos atveju būtų laikoma asmenine nuosavybe, bendrai įgyta nuosavybe nelaikoma.

Partneriai turi teisę į dalį bendrai įgytos nuosavybės natūra proporcingai jų indėliui įgyjant ją. Darbas namų ūkyje, auginant vaikus ir kito parnerio įmonėje vertinamas kaip toks indėlis. Jei indėlio dydžio nustatyti neįmanoma, laikoma, kad abiejų partnerių  indėlis yra vienodas, nebent dėl to vienas iš partnerių patirtų neproporcingą finansinę žalą.

Jei Civiliniame kodekse nenustatyta kitaip, atidėtąjį bendrosios sutuoktinių nuosavybės režimą reglamentuojančios nuostatos mutatis mutandis taikomos partneriui priklausančiai bendrai įgytos nuosavybės  dalies apsaugai ir bendrai įgytos nuosavybės padalijimui partneriams.

(Civilinio kodekso 6:516 straipsnis)

Partneriai prieš sudarydami civilinę partnerystę arba jai esant gali sudaryti susitarimą dėl tolesnio naudojimosi bendrais namais partnerystės pabaigos atveju. Toks susitarimas laikomas galiojančiu, jei sudarytas kaip autentiškas dokumentas arba advokato parašu patvirtintas asmeninis dokumentas.

(Civilinio kodekso 6:517 straipsnis)