5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Sutuoktiniui priklausanti bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalis nustatoma remiantis tokios nuosavybės būkle ir verte bendrosios sutuoktinių nuosavybės galiojimo pasibaigimo metu.  Atsižvelgiama į bet kokius vertės pasikeitimus nuo bendrosios sutuoktinių nuosavybės galiojimo pasibaigimo dienos iki bendrosios sutuoktinių nuosavybės padalijimo dienos, išskyrus atvejus, kai tie pasikeitimai įvyko dėl vieno iš sutuoktinių veiksmų. Ypatingų bendrajai sutuoktinių nuosavybei priskiriamų objektų padalijimą reglamentuoja bendrosios jungtinės nuosavybės galiojimo pasibaigimo nuostatos taikant išlygą, kad nuosavybės padalijimas natūra draudžiamas, jei tam pagrįstai prieštarauja vienas iš sutuoktinių. Šios nuostatos taip pat taikomos bendrajai sutuoktinių nuosavybei priskiriamų teisių ir reikalavimo teisių padalijimui.

(Civilinio kodekso 4:60 straipsnis)

Dalydamas turtą teismas atsižvelgia į sutuoktinių susitarimą. Turtas, kuris reikalingas vienam iš sutuoktinių profesinei veiklai ar privačiam verslui, atitenka tam sutuoktiniui.

 (Civilinio kodekso 4:61 straipsnio 1-2 dalys)

Bendrosios sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo metu esanti asmeninė nuosavybė paskirstoma natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl to, kad nuosavybė susimaišė, arba jei padalijus ypač sumažės bendrosios nuosavybės ar asmeninės nuosavybės vertė.

(Civilinio kodekso 4:62 straipsnis)

Santuokos ar bendro santuokinio gyvenimo pabaiga savaime nepanaikina sutuoktinio, kuris gyvena teisėtai kitam sutuoktiniui priklausančiuose namuose (pvz. namuose, kurie priklauso tik kitam sutuoktiniui), nuomos teisės.

(Civilinio kodekso 4:77 straipsnio 2 dalis)

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimui, sutuoktiniai už bendrus įsiskolinimus atsako atitinkamomis savo jungtinės nuosavybės dalimis, t.y. remiantis kiekvienam tenkančiu 50 % principu.

Jei konkretus turtas susijęs su skola, ją padengia sutuoktinis, kuris tapo to turto savininku po padalijimo.

(Civilinio kodekso 4:61 straipsnio 4 dalis)

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos??

5.3.1. Esant bendrojo sutuoktinių turto perviršio režimui:
- Ar patenkinus ieškinį turi būti sumokėta pinigais ar natūra?
- Kaip įvertinamas ieškinys?
- Kokio dydžio kompensacija mokama?
- Kada ieškiniui sueina senaties terminas?

5.3.2. Kitais atvejais (ne turto perviršio atveju)?

Dalijant bendrąją sutuoktinų nuosavybę sutuoktiniai gali reikalauti kompensuoti išlaidas, kurios atsirado bendrosios nuosavybės lėšas skiriant asmeninei nuosavybei, asmeninės nuosavybės lėšas skiriant bendrajai nuosavybei ir vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės lėšas skiriant kito sutuoktinio asmeninei nuosavybei, taip pat padengiant skolas, kurios susijusios su kitam sutuoktiniui priklausančia nuosavybe. Reikalavimai kompensuoti tenkinami vadovaujantis nuostatomis, kuriomis reglamentuojamas sutuoktiniams priskiriamų nuosavybės dalių vertės nustatymas (žr. 5.1 punktą).

Reikalauti kompensuoti išlaidas, kurios atsirado asmeninės nuosavybės lėšomis padengus bendras išlaidas, galima tik esant išskirtinėms aplinkybėms.

Teisės į kompensaciją nėra, jei sutuoktinis jos atsisako. Teisės atsisakymui nekeliami jokie formalūs reikalavimai, tačiau jį įrodyti turi sutuoktinis, kuris tokiu teisės atsisakymu remiasi.

Jei dėl išlaidų itin išauga nekilnojamojo turto vertė, teisę į kompensaciją turintis sutuoktinis taip pat gali pareikalauti  nuosavybės dalies, atitinkančios to turto vertės padidėjimą.

Teisės į kompensaciją nėra, jei bendrosios sutuoktinių nuosavybės galiojimo pasibaigimo metu nėra jokios bendrosios nuosavybės, o kompensuoti privalantis sutuoktinis neturi ir asmeninės nuosavybės.

(Civilinio kodekso 4:59 straipsnis).

Print this topic

back to top