3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Vedybų sutartimi (būsimieji) sutuoktiniai gali susitarti dėl kitokio nei įstatyminis sutuoktinių turto režimo taikymo. Vedybų sutartyje jie gali nurodyti turto atskyrimo režimą, pagal kurį bendroji nuosavybė atsiranda santuokos pasibaigimo dieną, taip pat išplėsti ar susiaurinti bendrosios nuosavybės apimtį (Civilinio kodekso 717 straipsnis). Iš esmės sutartyje gali būti susitariama dėl įvairių dalykų, jei tik tai neprieštarauja teisės aktams, joje gali būti nustatytos kitokios esamo ir būsimo turto priskyrimo (nepriskyrimo) bendrajai nuosavybei sąlygos nei tos, kurios nustatytos teisės aktuose. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, sutuoktiniai gali susitarti dėl turto (pvz., nekilnojamojo turto), priklausančio tik vienam iš sutuoktinių, kad tas turtas taptų sutuoktinių bendrosios nuosavybės dalimi. Vedybų sutartimi taip pat gali būti reguliuojami turtiniai santykiai, kai santuoka pasibaigia dėl skyrybų ar sutuoktinio mirties (Civilinio kodekso 718 straipsnio 1 ir 2 dalis). Vedybų sutartimi taip pat galima keisti bendrosios nuosavybės valdymą atsižvelgiant į sutuoktinių poreikius.

Tačiau, net ir taikant turto atskyrimo režimą sutartimi negalima panaikinti reikalavimo dėl abiejų sutuoktinių sutikimo, kuris taikomas norint disponuoti vadinamuoju įprastiniu šeimos namų ūkio objektu (tai yra svarbiausius šeimos poreikius patenkinančiu kilnojamuoju turtu nepaisant to, ar jis priklauso bendrajai nuosavybei, ar tik vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 718 straipsnio 3 dalis). Be to, vedybų sutartyje turi būti atsižvelgiama į jos poveikį sutuoktinio galimybei aprūpinti šeimą; jos nuostatos neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių, išskyrus atvejus, kai tretysis asmuo sutinka, arba jei sutartis abiejų sutuoktinių prašymu yra įregistruota viešame vedybų sutarčių registre (Civilinio kodekso 719 ir 721 straipsniai).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Tokias sutartis turi sudaryti notaras autentiško dokumento forma (Civilinio kodekso 716 straipsnio 2 dalis).

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Sutartis gali būti sudaroma esant santuokoje bet kuriuo metu, o taip pat prieš santuokos sudarymą. Pirmuoju atveju sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, antruoju atveju – kai sutuoktiniai teisiškai įregistruoja santuoką.

Tačiau jei sutarties dalyką sudaro viešame registre registruotas objektas (pvz. nekilnojamasis turtas), jau priklausantis sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise arba priklausantis tik vienam iš sutuoktinių, ši sutarties dalis tretiesiems asmenims galioja tik tuo atveju, jei ji registruojama minėtame viešame registre (Civilinio kodekso 720 straipsnio 2 dalis). Jei sutuoktiniai susitaria dėl jų nustatyto režimo taikymo atgaline data, tai jiems neturi įtakos.

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Sutuoktiniai susitarę turi teisę laisvai keisti sudarytą vedybų sutartį. Tokius pakeitimus kaip naują susitarimą taip pat turi patvirtinti notaras autentiško dokumento forma. Bendrosios nuosavybės režimas gali būti keičiamas teismo sprendimu (vieno iš sutuoktinių reikalavimu). Tokiems pakeitimams atlikti būtinas sutuoktinių susitarimas arba teismo sprendimas dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalių pagal esamą sutuoktinių turto režimą. Tokie pakeitimai gali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik esant tam tikroms sąlygoms.

Print this topic

back to top