• Jei taikoma nuosavybės atskyrimo / dalyvavimo turto įsigijime sistema, likęs gyvas sutuoktinis paveldi mažiausiai pusę mirusiojo sutuoktinio turto, tiek pagal testamentą, tiek netestamentinio paveldėjimo atveju. Remiantis paveldėjimo be testamento nuostatomis, jei yra vaikų, sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį turto. Jei vaikų nėra, sutuoktinis paveldi pusę turto kartu su mirusiojo broliais ir seserimis ar jų vaikais arba mirusiojo tėvais, o jei pastarųjų nėra – su seneliais, dėdėmis ir pirmos eilės pusbroliais. Jei bendrųjų paveldėtojų nėra, sutuoktinis paveldi visą nuosavybę (GCK 1820–1821 straipsniai). Nepaisant to, ką sutuoktinis nurodė savo testamente, likęs gyvas sutuoktinis turi teisę į teisiškai priklausančią nuosavybės dalį, kuri sudaro pusę tam sutuoktiniui netestamentinio paveldėjimo priklausančios dalies.
• Taikant bendrosios jungtinės nuosavybės sistemą, vieno iš sutuoktinių mirties atveju teisinis režimas baigiasi, o likusiam gyvam sutuoktiniui atitinka jo bendrosios nuosavybės dalis. Be to, jis paveldi mirusiojo sutuoktinio bendrosios nuosavybės dalį ir pastarojo asmeninę nuosavybę arba pagal testamento nuostatas, arba pagal pirmiau nurodyto netestamentinio paveldėjimo sąlygomis. Kad likęs gyvas sutuoktinis galėtų paveldėti turtą pirmiau minėtais būdais, miręs sutuoktinis iki mirties momento neturi būti pradėjęs skyrybų proceso (GCK 1822 straipsnis).

Print this topic

back to top