1 Kokia teisė taikoma?
1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?
Iki 2019 m. sausio 28 d. sudarytoms santuokoms taikomos Belgijos nacionalinės normos. Jei sutuoktiniai nepasirinko taikytinos teisės, sutuoktinių nuosavybę reglamentuoja valstybės, kurios teritorijoje abu sutuoktiniai po santuokos sudarymo įkūrė savo pirmąją įprastinę gyvenamąją vietą, teisė. Jei sutuoktiniai neturi bendros gyvenamosios vietos toje pačioje valstybėje, taikoma tos valstybės, kurios pilietybę santuokos sudarymo metu turėjo abu sutuoktiniai, teisė. Kitais atvejais taikoma tos valstybės, kurios teritorijoje buvo sudaryta santuoka, teisė (D.I.P. kodekso 51 str. – [Code de droit international privé = Tarptautinės privatinės teisės kodeksas]). Tarptautinių konvencijų, kurių turi būti laikomasi konkrečių šalių atžvilgiu, nėra.
Priėmus 2016 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/1103, nustatant, kuri teisė taikytina visoms nuo 2019 m. sausio 29 d. sudarytoms santuokoms ir iki jo įsigaliojimo sudarytoms santuokoms, kai sutuoktiniai pasirinko sutuoktinių turto režimui taikytiną teisę nuo 2019 m. sausio 29 d., vadovaujamasi naujomis taisyklėmis.
Jei taikytina teisė nepasirinkta, vadovaujamasi šiais 26 straipsnyje hierarchijos principu išdėstytais siejamaisiais kriterijais taikytinai teisei nustatyti:
- sutuoktinių pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos po jų santuokos sudarymo valstybės teisė;
- jei tokios nėra, sutuoktinių bendros pilietybės santuokos sudarymo momentu valstybės teisė. Šiuo kriterijumi negali būti vadovaujamasi, kai sutuoktiniai turi kelias bendras pilietybes;
- jei tokios nėra, valstybės, su kuria santuokos sudarymo momentu abu sutuoktinius kartu sieja glaudžiausi ryšiai, teisė.
Išimties tvarka ir jei to prašo vienas iš sutuoktinių, kompetentinga teisminė institucija gali nuspręsti, kad taikytina teisė yra kitos valstybės teisė, o ne pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos sudarius santuoką valstybės teisė (22 straipsnio 3 dalis).
1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?
Iki 2019 m. sausio 28 d. sutuoktiniai turėjo galimybę pasirinkti taikytiną teisę ir galėjo nurodyti vieną iš šių teisinių režimų: i) valstybės, kurios teritorijoje po santuokos sudarymo įkuria pirmąją savo įprastinę gyvenamąją vietą, teisė; ii) valstybės, kurios teritorijoje pasirinkimo metu yra vieno iš jų įprastinė gyvenamoji vieta, teisė; iii) valstybės, kurios pilietybę pasirinkimo metu turi vienas iš jų, teisė (D.I.P. kodekso 49 str.). Pasirinkimas turi būti nustatomas raštu, nurodant datą ir pasirašant abiems šalims (D.I.P. kodekso 52 str. 1 skirsn.). Paprastai laikoma, kad pasirinkimas sukelia pasekmes tik ateityje, tačiau sutuoktiniai taip pat gali nuspręsti kitaip (D.I.P. kodekso 50 str. 2 skirsn.).
Reglamente (ES) 2016/1103 numatyta galimybė pasirinkti vienos iš valstybių, kurios pilietybę turi bent vienas iš sutuoktinių, teisę arba kurio nors sutuoktinio įprastinės gyvenamosios vietos pasirinkimo metu teisę kaip sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytiną teisę (22 straipsnis). Teisė gali būti teisėtai pasirenkama tik nuo 2019 m. sausio 29 d. nurodant ją vedybų sutartyje arba sutartyje dėl taikytinos teisės pasirinkimo vadovaujantis 23 straipsnyje nustatytais formaliais reikalavimais. Belgijoje teisės pasirinkimas turi būti įforminamas pas notarą, kuris parengia autentišką dokumentą (Civilinio kodekso (CK) 1392 straipsnis).
Galiausiai, santuokos metu sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos teisės pasirinkimas turės galią tik ateityje, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai susitaria kitaip ir tai nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.
